Dangaus jausmai

Dangus toks mėlynas,
Ar pagalvojai:
– Kodėl?
Jis niaukiasi, banguoja,
Liūdi arba leidžia džiaugtis saule.

Jis kaip žmogus
Rodo savo jausmus.

Kai tau bloga, tu užsidarai
O jis niaukiasi,
Kai tave įžeidžia – tu liūdi, gal net ir verki
Mėlynakis tiesiog paleidžia savo ašaras,
Bet kai tau diena nuostabi, tu tiesiog pasiunti
Baltapūkis tiesiog užleidžia savo vietą saulei.

Gal jau pradėjai suprasti, kodėl dangus mėlynas?
Aš žinau, kad,
Niekas negali to suprasti,
Gal migla padeda savo skarą?
Gal nuo vandenynų įdūbų atsispindi nuostabus paveikslas?
Bet tai – gamtos paslaptis ir mūsų užmarštis…