Per netradicinę pamoką – pažinti K.Donelaitį ir gotikinį raštą

Žvarbią sausio 29 d., trečiadienio popietę 7-12 klasių mokiniai ir jų mokytojos Kristina Grušauskaitė ir Indrė Globienė dalyvavo netradicinėje lietuvių kalbos pamokoje Mažosios Lietuvos muziejuje, kur ne iš vadovėlių pažino K.Donelaitį,mokėsi gotikinio rašto.
Moksleiviai žiūrėjo filmą apie rašytojo gyvenimą, darbus bei kūrybą Tolminkiemy, o vėliau ėmėsi ir praktinių užduočių.
Su tikromis plunksnomis ne taip lengva įvaldyti gotikinį raštą. Kiti nepraleido progos pasitikrinti žinias spręsdami kryžiažodžius, ar dėlioti dėlionę.
Vyresnieji net priėmė iššūkį sueiliuoti duotus žodžius hegzametru, kaip tai darė mūsų klasikas Kristijonas Donelaitis.
Grįžome į savo mokyklą pajutę Donelaičio laikmečio dvasią ir praturtėję žiniomis apie šį didį žmogų - sakė 7 kl. mokinė Elžbieta Radušytė.

Donelaitis ne pagal šio pasaulio madą

Šaltą sausio 28 d. popietę 7-12 kl. mokiniai mokykloje su svečiais režisiere Dalia Kancleryte ir broliu Benediktu Jurčiumi OFS paminėjo Kristijono Donelaičio 300 gimimo jubiliejų. Renginį pradėjo 7 kl. mokinės Marta Globytė  ir Julija Andriuškevičiūtė, kurios  priminė, kas yra Donelaitis. Toliau  renginį tęsė svečiai. Jie mokiniams papasakojo apie prasmingus, tačiau labai neturtingus, Donelaičio gyvenimo metus. Galbūt nedaugeliui žinoma, kad garsusis klasikas pasirašinėjo Donalicijaus vardu.  Svečiai skaitė žinomos epinės poemos „Metai“ ištraukas, citavo rašytojo laiškus ir pamokymus įpėdiniui, skaitė skaitinius iš Biblijos. Įdomu  tai, kad  pats Donelaitis vaikų, t.y. įpėdinių neturėjo, tad  kam  jis dedikavo savo laiškus ir pamokymus. Įpėdiniai esame  mes, 21 am. karta, kuri, deja, kaip ir Donelaičio laikais, paties autoriaus žodžiais tariant, ieškome vilnų, o ne avių. Mintis, kuri nuskambėjo labai aktualiai buvo Just. Marcinkevičiaus žodžiai, jog turime kažką išmesti iš savo gyvenimo, kad jame tilptų Donelaitis.  Būdamas pastorius, Donelaitis jautėsi atsakingas už savo ganomas aveles ir joms skelbė Dievo žodį, mokė mylėti savo darbą, džiaugtis ir dėkoti bei pasitikėti Dievu.

Svečiai renginį baigė trumpa klausimų viktorina, o nugalėtojus apdovanojo Bruno Ferrero knygutėmis ir skirtukais. Manau, kad šis renginys visiems liko atmintyje. Gera yra žinoti, kad Lietuva  turi tokius didžius žmones kaip Donelaitis. Jis buvo kaip šventasis, paliudijęs Dievo gėrį ir išmintį. Ji s parodė savo amžiaus ir ateities žmonėms, kad tik neblėstantis tikėjimas ir atsidavimas Dievui gali suteikti mums ramybę sielai.

Liudmila Žvingilaitė, 8 kl