Gyvenimo vertybės

Mes gyvenimą suprantame kaip tam tikrą laiko dalį, kuri turi pradžią ir pabaigą, ir jo atkarpose kenčiame bei džiaugiamės, mylim, laukiam, svajojam, būnam patenkinti ir nusivylę, klimstantys į tuštybę ar ieškantys tikrų gyvenimo vertybių…
Kodėl gi mums nepabandžius įsivertinti nuoširdžiai, įsigilinti į save?..
Manasis gyvenimas nėra tobulas vien dėl to, kad mylimi žmonės man praveria žaizdas, kurios sunkiai užgyja, ir tam reikia laiko. Bet nepaisydami to jie dar užberia druskos, kuri mane griaužia bei naikina. Vieną dieną esame draugai, o kitą – jau priešai, nes visi ieškome tik naudos.
Kartais nesuprantu, kodėl taip pasaulis sutvertas ir kodėl tiek daug nepykantos jame. Juk Dievas įsakė mylėti vienas kitą bei gerbti kaip savo brolį ir sesę šeimoje.
Bet šeima – tai ne tik giminaičiai, o ir priimti vaikai iš globos namų. Kai kurie neturi tėvelių nei senelių, net draugų, net ir valgyti neturi… Bet vieną dalyką jie žino labiausiai – jie trokšta šeimos, kuri rūpintųsi bei mylėtų. Ir tai yra viena didžiausių gyvenimo vertybių.
Meilė – tai saulėtekis, vidurdienis, ilgas ir kaitrus, vakaras, stebuklingas ir tylus – didžiausias Dievo stebuklas, įprasminantis būti su žmonėmis, kuriuos tu myli ir kurie myli tave. Tai gražiai atskleidė rašytojas I.Šeinius. Kupreliui meilė – vienatinė gyvenimo prasmė, netekti jos – kaip ir gyvenimo nustoti. Jis jautė savo kūnu, tikėjo savo širdimi, kai su Gunde vaikščiodavo, kai jai gruodavo ir kai jos laukdavo bažnyčioje… Tikros gyvenimo vertybės jam buvo meilė. Nors Kuprelį mylimoji paliko, dėl to teko kentėti, liūdėti, bet jis nepyko ant Gundės ir jos tėvų, išgyveno, subrendo; praeitis padarė jį drąsesnį, tvirtesnį, pasitikintį, nes nusiraminimą surado vertybėse, kurios nesensta: meilėje, gamtoje, Dievuje, knygose…
Aš dar paauglė, bet manau, kad verta saugoti visa, ką mums suteikia Dievas. Verta tikėti, mylėti ir kentėti, džiaugtis savo žeme, šeima, draugyste… Tai yra gyvenimo vertybės, ir aš tikiu, kad jos lydės kiekvieną mūsų ir padės įveikti kliūtis savame kelyje.

Greta Gergelytė, 10 kl.

Renginiai ir Pasiekimai

  • Tėvo žodžiai brangesni už auksą (2)

       Dažnai vaiko pasaulyje yra viena problema – blogi santykiai su tėvais. Kodėl taip nutinka, kad tėvai elgiasi neteisingai su savo vaikais, nuolat jiems nurodinėja, kaip reikia gyventi?    Turbūt visiems vaikams galioja tik tėvų taisyklės, kurių turi laikytis. Pavyzdžiui, norėtum pasėdėti prie televizoriaus, bet privalai eiti ruošti namų darbus, nes tėvai nuolat kartoja: jei…

  • Tėvo žodžiai brangesni už auksą (1)

          Vaikai tėvų negali pasirinkti. Dažnai tėvai būna nepasiruošę tapti tėvais, patys sužeisti savo praeities, su įvairiomis priklausomybėmis. Tokie tėvai neturi patirties, kaip būti gerais tėvais.       Bet yra tėvas, kuriuo mes nenusivilsime: maloningas ir teisingas, pilnas gailestingumo, meilės ir kantrybės. Jis mūsų Dievas, mus sukūrė. Dangiškas tėvas kasdien su mumis: apkabina pabudus, lydi išeinant…

  • 100 žodžių Lietuvai

    Ak, tu mano Lietuva! Kas tu esi? Kodėl daugelis tavo vaikų pamiršta mylėti tave? Manau, jie pamiršo, kad tu ne įstatymai, ne atlyginimai, ne nutarimai. Tu, Lietuva, esi Tėvynė. Tu – kultūra, žmonės, gamta, istorija; tu – vaikystės vėjas, jūra, net prisiminimai. Nejau be reikalo tiek amžių žmonės dėl tavęs galvas padėjo? Jie tikėjo tavimi,…

  • Gyvenimo spalvos

    Kartą mažas berniukas priėjo prie manęs ir paklausė: – Kas yra gyvenimas ir koks jis? – Gyvenimas yra spalvotas, – atsakiau po ilgos pauzės, nes svarsčiau, kaip paaiškinti gyvenimo prasmę. – O kokios tos spalvos? – nekantravo sužinoti berniukas. – Tos spalvos labai įvairios: šviesios, linksmos, niūrios. Bet visos jos reikalingos. Jei nežinosim, ką reiškia…

  • Haiku ciklas

    Haiku ciklas „Vilko vaikai” (remiantis A.Šlepiko romanu „Mano vardas – Marytė”), II gimnazijos klasės mokiniai. Vilkiukai kely – Per speigą – į nežinią… Motinos liūdi. (mokytoja)   –    Mama, išeinu… Parnešiu šaltų malkų Šildyti sielai… (Rimantas)   Bėgsiu Lietuvon Ir tik dėl tavęs, mama, Sugrįšiu namo. (Simona)   Vokiečiai jau čia Kariai juos aršiai gaudė!…

  • Seneliams

    Močiutė. Nenumaldomai skamba dainos žodžiai: „Močiutė miela, su džinsais ir tekina…” Visada ji man atrodė jaunatviška ir energinga. Didžioji dalis vaikystės buvo praleista pas ją. Na, suprantate, pas senelius. O kaip aš gerai prisimenu vakarus. Pasakos vertus vakarus, kai su sese įsitaisydavom ant sofutės ir žiūrėdavom filmukus, kurių kalbos visai nesuprasdavom, kai šaltą žiemą srėbdavom…