Haiku ciklas

Haiku ciklas „Vilko vaikai” (remiantis A.Šlepiko romanu „Mano vardas – Marytė”), II gimnazijos klasės mokiniai.

Vilkiukai kely –

Per speigą – į nežinią…

Motinos liūdi.

(mokytoja)

 

–    Mama, išeinu…

Parnešiu šaltų malkų

Šildyti sielai…

(Rimantas)

 

Bėgsiu Lietuvon

Ir tik dėl tavęs, mama,

Sugrįšiu namo.

(Simona)

 

Vokiečiai jau čia

Kariai juos aršiai gaudė!

Kraujas liejasi…

(Tomas)

 

–       Vokietukė tu? –

Klausia vaiko vyriškis.

–       Aš tik alkana…

(Marija)

 

Vilkiukai kaukia –

Prašo jie maisto žmonių

Bado troškuly…

(Titas)

 

Vieniši vaikai

Žiauriame pasaulyje?

Badas vėl laimi…

(Birutė)

 

Varnas išvaikiau

Ir mes greitai čiupome…

Šaltus trupinius.

(Rimantas)

 

Tai vilko vaikai –

Ten svetimame krašte

Be galo baisu…

(Birutė)

 

Nuo diržo bėga

Išalkę vilko vaikai…

Bandelė šąla.

(Marija)

 

Padėkit, žmonės,

Nebegaliu paeiti.

O tamsa čia pat.

(Rimantas)

 

Man nebebaisu –

Aš dar būsiu laimingas,

Aš dar kovosiu.

(Simona)

 

Šaltį jaučia… ir

Vagystės nesuprato

Bėga namolio..

(Steponas)

 

Kelias tolimas

Vilkų pėdsakai sniege

Aš grįžtu namo…

(Simona)

 

Duona su sviestu

Saldūs močiutės blynai –

Sapno pabaiga.

(Simona)

 

Valgyti yra ką,

Bet nebealkanas jis –

Šeimos nebėra.

(Marija)

Renginiai ir Pasiekimai

  • Tėvo žodžiai brangesni už auksą (2)

       Dažnai vaiko pasaulyje yra viena problema – blogi santykiai su tėvais. Kodėl taip nutinka, kad tėvai elgiasi neteisingai su savo vaikais, nuolat jiems nurodinėja, kaip reikia gyventi?    Turbūt visiems vaikams galioja tik tėvų taisyklės, kurių turi laikytis. Pavyzdžiui, norėtum pasėdėti prie televizoriaus, bet privalai eiti ruošti namų darbus, nes tėvai nuolat kartoja: jei…

  • Tėvo žodžiai brangesni už auksą (1)

          Vaikai tėvų negali pasirinkti. Dažnai tėvai būna nepasiruošę tapti tėvais, patys sužeisti savo praeities, su įvairiomis priklausomybėmis. Tokie tėvai neturi patirties, kaip būti gerais tėvais.       Bet yra tėvas, kuriuo mes nenusivilsime: maloningas ir teisingas, pilnas gailestingumo, meilės ir kantrybės. Jis mūsų Dievas, mus sukūrė. Dangiškas tėvas kasdien su mumis: apkabina pabudus, lydi išeinant…

  • 100 žodžių Lietuvai

    Ak, tu mano Lietuva! Kas tu esi? Kodėl daugelis tavo vaikų pamiršta mylėti tave? Manau, jie pamiršo, kad tu ne įstatymai, ne atlyginimai, ne nutarimai. Tu, Lietuva, esi Tėvynė. Tu – kultūra, žmonės, gamta, istorija; tu – vaikystės vėjas, jūra, net prisiminimai. Nejau be reikalo tiek amžių žmonės dėl tavęs galvas padėjo? Jie tikėjo tavimi,…

  • Gyvenimo spalvos

    Kartą mažas berniukas priėjo prie manęs ir paklausė: – Kas yra gyvenimas ir koks jis? – Gyvenimas yra spalvotas, – atsakiau po ilgos pauzės, nes svarsčiau, kaip paaiškinti gyvenimo prasmę. – O kokios tos spalvos? – nekantravo sužinoti berniukas. – Tos spalvos labai įvairios: šviesios, linksmos, niūrios. Bet visos jos reikalingos. Jei nežinosim, ką reiškia…

  • Seneliams

    Močiutė. Nenumaldomai skamba dainos žodžiai: „Močiutė miela, su džinsais ir tekina…” Visada ji man atrodė jaunatviška ir energinga. Didžioji dalis vaikystės buvo praleista pas ją. Na, suprantate, pas senelius. O kaip aš gerai prisimenu vakarus. Pasakos vertus vakarus, kai su sese įsitaisydavom ant sofutės ir žiūrėdavom filmukus, kurių kalbos visai nesuprasdavom, kai šaltą žiemą srėbdavom…

  • Šimtas žodžių Lietuvai

    Brangi Lietuva, čia aš užaugau, žengdamas pirmuosius žingsnius ant rudens įšalo prisotintos žemės, keliaudamas tavo spalvotų medžių ir vešlių krūmynų nusėtais takais. Visi šie praėjusieji metai buvo Tavo duodama dosni dovana, kuri manyje išugdė tautybės šaknis ir suteikė gimtinės paveldą. Gyvendamas čia, tavo glėbyje, saugiai ir kupinas laisvės gavau galimybę dar labiau branginti ir vertinti…