Į Norvegiją – sekti Dievu ir …susipažinti
Spalio 30 d. visa mūsų II-oji gimnazijos klasė išvyko į Norvegiją, kurioje praleido visą savaitę. Prieš išskrisdami visi pasirašėme savo gyvenimo liudijimus, kurie mus lydėjo visą kelionę.
Žinoma, išvykome su kilnia misija – padėti, tačiau atradome daug daugiau. Prisiminimai mane veda per kalnus ir nuostabius vaizdus, per įvairiausius žmones ir skaniausius valgius.
Žinoma, teko nemažai padirbėti: grėbėme lapus, taisėme kelius, darėme dovanėles, lankėmės pas vištas ir krovėme furgoną, kuris vėliau keliavo į Ukrainą. Taip pat susipažinome su bendraamžiais iš Norvegijos mokyklos. Klausėme daug įdomių istorijų iš nepažįstamų žmonių lupų. Šios istorijos drąsino gyventi ir mokė sekti Dievu.
Vis tik smagiausia dalis būdavo, kuomet visi susirinkdavom vakarais šiltoje trobelėje, gerdavome kakavą, kalbėdavomės ir dalindavomės savo liudijimais. Neslėpėme nei susijaudinimo, nei ašarų, o tik ištripdavome kaip zefyriukai karštame šokolade. O jei pokalbių mums nepakakdavo, visi susirinkdavome viename kambarėlyje ir patyliukais šnibždėdavomės iki vidurnakčio… apie viską. Akivaizdu, per tą savaitę visi sužinojome vienas apie kitą daug daugiau ir suartėjome daug labiau nei per pastaruosius metus.
Taigi labiausiai norėtųsi padėkoti visiems, kas suteikė tokią galimybę patirti šį nuotykį: mūsų direktorei Džiuljetai Gečienei, Karolinai Gečaitei, kuri buvo atsakinga už visą misiją, ir mus lydėjusiems mokytojams – mūsų klasės auklėtojai Giedrei Bazarienei ir anglų kalbos mokytojui Romualdui Rževuskiui!
Nuoširdus ačiū ir visai klasei, kuri nepabūgo išlįsti iš savo komforto zonos ir nuveikti kažką įdomaus.
Simona Paulikaitė, II klasė[old_media galleryID=”453″]
