Ugdymas

   Dažnai vaiko pasaulyje yra viena problema – blogi santykiai su tėvais. Kodėl taip nutinka, kad tėvai elgiasi neteisingai su savo vaikais, nuolat jiems nurodinėja, kaip reikia gyventi?    Turbūt visiems vaikams galioja tik tėvų taisyklės, kurių turi laikytis. Pavyzdžiui, norėtum pasėdėti prie televizoriaus, bet privalai eiti ruošti namų darbus, nes tėvai nuolat kartoja: jei…

      Vaikai tėvų negali pasirinkti. Dažnai tėvai būna nepasiruošę tapti tėvais, patys sužeisti savo praeities, su įvairiomis priklausomybėmis. Tokie tėvai neturi patirties, kaip būti gerais tėvais.       Bet yra tėvas, kuriuo mes nenusivilsime: maloningas ir teisingas, pilnas gailestingumo, meilės ir kantrybės. Jis mūsų Dievas, mus sukūrė. Dangiškas tėvas kasdien su mumis: apkabina pabudus, lydi išeinant…

Ak, tu mano Lietuva! Kas tu esi? Kodėl daugelis tavo vaikų pamiršta mylėti tave? Manau, jie pamiršo, kad tu ne įstatymai, ne atlyginimai, ne nutarimai. Tu, Lietuva, esi Tėvynė. Tu – kultūra, žmonės, gamta, istorija; tu – vaikystės vėjas, jūra, net prisiminimai. Nejau be reikalo tiek amžių žmonės dėl tavęs galvas padėjo? Jie tikėjo tavimi,…

Kartą mažas berniukas priėjo prie manęs ir paklausė: – Kas yra gyvenimas ir koks jis? – Gyvenimas yra spalvotas, – atsakiau po ilgos pauzės, nes svarsčiau, kaip paaiškinti gyvenimo prasmę. – O kokios tos spalvos? – nekantravo sužinoti berniukas. – Tos spalvos labai įvairios: šviesios, linksmos, niūrios. Bet visos jos reikalingos. Jei nežinosim, ką reiškia…

Haiku ciklas „Vilko vaikai” (remiantis A.Šlepiko romanu „Mano vardas – Marytė”), II gimnazijos klasės mokiniai. Vilkiukai kely – Per speigą – į nežinią… Motinos liūdi. (mokytoja)   –    Mama, išeinu… Parnešiu šaltų malkų Šildyti sielai… (Rimantas)   Bėgsiu Lietuvon Ir tik dėl tavęs, mama, Sugrįšiu namo. (Simona)   Vokiečiai jau čia Kariai juos aršiai gaudė!…

Močiutė. Nenumaldomai skamba dainos žodžiai: „Močiutė miela, su džinsais ir tekina…” Visada ji man atrodė jaunatviška ir energinga. Didžioji dalis vaikystės buvo praleista pas ją. Na, suprantate, pas senelius. O kaip aš gerai prisimenu vakarus. Pasakos vertus vakarus, kai su sese įsitaisydavom ant sofutės ir žiūrėdavom filmukus, kurių kalbos visai nesuprasdavom, kai šaltą žiemą srėbdavom…

Brangi Lietuva, čia aš užaugau, žengdamas pirmuosius žingsnius ant rudens įšalo prisotintos žemės, keliaudamas tavo spalvotų medžių ir vešlių krūmynų nusėtais takais. Visi šie praėjusieji metai buvo Tavo duodama dosni dovana, kuri manyje išugdė tautybės šaknis ir suteikė gimtinės paveldą. Gyvendamas čia, tavo glėbyje, saugiai ir kupinas laisvės gavau galimybę dar labiau branginti ir vertinti…

Laimę aš suprantu, kaip Dievo dovaną žmogui. Tai nuostabus jausmas, kuris į žmogaus gyvenimą įdeda po žiupsnelį džiaugsmo, nuoširdumo ir… Kai buvau maža, supratau žodį laimę kaip saldainį savo burnoje, kai per gimtadienį gaudavau lėlę ir t.t. Bet dabar suprantu visai kitą dalyką. Man nereikia tų saldainių ar lėlių, aš turiu viską, kas mano širdelėje…

Mes gyvenimą suprantame kaip tam tikrą laiko dalį, kuri turi pradžią ir pabaigą, ir jo atkarpose kenčiame bei džiaugiamės, mylim, laukiam, svajojam, būnam patenkinti ir nusivylę, klimstantys į tuštybę ar ieškantys tikrų gyvenimo vertybių… Kodėl gi mums nepabandžius įsivertinti nuoširdžiai, įsigilinti į save?.. Manasis gyvenimas nėra tobulas vien dėl to, kad mylimi žmonės man praveria…

Stovėk stovėk – be virpėjimo, ąžuole – Šitokios akys, toksai meistriškumas, Jėzau, Griebki tvirtai rankomis Jauną krūtinę, mane, mano būtį ir svają Pilnai atsiduodu, baltais debesėliais parimusi Tu – šitokio grožio, Aš –  šitokio amo netekus Paimk mane stipriai Giliai ir galingai Tarsi rasa – liežuvėliai Šlapi, debesėly užgimę – kur nuodėmei Atsaką duodu Paimk…

Artėjo jau žiemužė Su šalčiais ir badu – Todėl maža kregždutė Išskrido iš namų. Šiltuos kraštuos ji džiaugės, Kad maisto nepristigs, Kad ji pati ir draugės Daug vargo nesutiks. Tik ilgesys kankino Šalyje svetimoj Ir toks stiprus troškimas, Vis kvietė grįžt namo. Ir vos žiema praėjo Gimtinės laukuose, Kregždelė išskubėjo Į tėviškę linksma. Sugrįš į…

Esu tavo vynmedžio šakelė Viskas: saulė, žvaigždės, dangus, mėnulis, žolė, sniegas, lietus, žmogus ir visas pasaulis- sukurtas Jo ranka. Mums tai atrodo tobula, kaip tobulas yra Dievas. Jis vynmedis, o mes tik Jo šakelės, Jis vandenynas, o mes tik lašeliai, Jis visata, o mes tik žvaigždės. Pažiūrėjus į Dievo kūrinius apima džiaugsmas. Juk prie visko…

Kalėdinė pasaka Šaltą žiemos naktį Kalėdų senelio elfai baigę krauti dovanų maišus į roges ėmėsi kinkyti elnius į kelionę. Kelionės galutinėse stotelėse jau sukosi baltos snaigės ir fėjos trapiais it porcelianas sparneliais linkėjo saldžių sapnų mažyliams, kurie nenoriai gulėsi į savo šiltus patalėlius. Baltutėlės dangaus ašaros krito ir krašte, kuriame gyveno senelis. Jo žila barzda…

Kalėdinė pasaka Gyveno kartą piktas Senis Šaltis, kurio širdis jau seniai buvo suledėjusi į milžinišką ledo gabalą. Tačiau vieną šaltą vakarą jis pamatė Ją- apsigaubusią žvilgančia  skraiste, plevėsuojančią vėjyje. Jos galvą puošė stori, balti plaukai, o už viską labiausiai žėrėjo jos didelės žalios akys. Pamatęs Snieguolę, Senelis ėmė lydytis kaip koks varveklis, negalėdamas atitraukti akių…

Pasaka apie du nykštukus Kitados senoje oloje gyveno du nykštukai. Jau beveik šimtą metų jie niekur nekėlė kojos iš savo namų, tad jų pilvai buvo nutįsę iki pat žemės, o barzdos vilkosi kaip metrinė juosta! Per dienų dienas jie sėdėdavo ir pasakodavo vienas kitam dar iš prosenelių girdėtas istorijas apie labai keistą šventę- Kalėdas, apie…

2012 m. balandžio mėnesį 9 kl. mokinys Rimas Chomičenko (vyr.mokyt. Indrė Globienė) dalyvavo Vyskupo Motiejaus Valančiaus raštų skaitymo ir rašinių konkurse tema „Savanorystė – pagalba kitam“ ir laimėjo rašinių konkurse II vietą. „Ką padarėte vienam iš mažiausiųjų, tą padarėte man“ Savanorystė… Kas tai? Nesunku pastebėti, kad šis žodis sudarytas iš dviejų kitų: „savo“ ir „noru“….

„Neužmerk akių, nes visas pasaulis tau prieš akis. Užmerkęs jas, prarasi viską: meilę, šilumą, virpančią širdį ir mane. Patį brangiausią žmogų pasaulyje — mane. Todėl sakau tau, kad neužsimerktum. Palūkėk, pabūk kartu su manimi. Neužrakink savo širdies vartų, o leisk jiems atsiverti, kad įleistų mane. Labai pasiilgau tų auksinių vartų, prie kurių stoviniuoja gražūs balti…

Šis straipsnis nėra apie įprastą šeimą, kurioje grįžęs namo skundiesi visos dienos problemomis. Šiame straipsnyje jums papasakosiu apie dvylikos paauglių šeimynėlę. Į šią paauglių šeimynėlę įsiterpusi ir aš…Tiesą sakant, darinys neįprastas, gal todėl, kad šeimą sudaro vien paaugliai: jokių tėvų ar močiučių. Žodžiu, norėjau jus supažindinti su šia šeimynėle… Mūsų šeimoje yra hiperaktyvus žmogeliukas. Tai…

Norėčiau, kaip rasa atsirasti Tik saulei atsikėlus, Tada nepažinčiau Nei skausmo nei klajonių, Būčiau dienos kūrinys, Kuris atsiranda tik Vieną kartą gyvenime. Kaip paukštis skraidyti Vėjui nurimus, Kuris laksto po pievas Aguonų priskynęs. Kaip sliekas šlaužti Į nežinomybės šalį, Kuris apie tą šalį, Nieko nežino. Norėčiau, kaip saulė Keltis ir leistis Kada panorėjus Švaistyti spindulius…

Dangus toks mėlynas, Ar pagalvojai: – Kodėl? Jis niaukiasi, banguoja, Liūdi arba leidžia džiaugtis saule. Jis kaip žmogus Rodo savo jausmus. Kai tau bloga, tu užsidarai O jis niaukiasi, Kai tave įžeidžia – tu liūdi, gal net ir verki Mėlynakis tiesiog paleidžia savo ašaras, Bet kai tau diena nuostabi, tu tiesiog pasiunti Baltapūkis tiesiog užleidžia…

Aš be tavęs kaip jūra be bangų, Aš be tavęs kaip paukštis be sparnų, Aš be tavęs niekas… Tu tokia, tu tokia maža, tu tokia jautri, bet kad ir kokia bebūtum vis tiek viena esi man.

Gražu, kai vakaras ateina, sužimba žvaigždės danguje, bet dar gražiau,kai meilė gimsta dviejų jaunuolių širdyse…