Kai būna sunku

Kai būna labai sunku ir atrodo, kad Dievas neveikia

Nuslūgus emocijoms, suprantu, kad reikia šauktis Jėzaus.
Išmokau, kad Jo vardas yra aukščiau visų kitų vardų.
Išmokau, kad palaimintas, kas žino Gelbėtojo vardą, kaip parašyta:“ „Kadangi jis pamilo mane, Aš išlaisvinsiu jį ir apginsiu, nes jis mano vardą pažįsta.“ Ps 91,14
Išmokau, kad Jėzaus vardas veikia antgamtiškai. Ir būna, kad Jo vardo šaukiuosi tiesiog viduje.
Supratau, kad tuojau pat niekas neįvyksta. Liūdnos situacijos netampa linksmomis, tragiški įvykiai nevirsta džiaugsmais, o apgaulės neatrodo tarsi palaiminimai.
Todėl kiekvieną kartą mokausi ne tik laukti, bet ir išlaukti. Nes reikia kantrybės, kad „ viskas išeitų į gera mylintiems Dievą ir Jo valia pašauktiems“(pagal Romiečiams 8,28).
Įdomu tai, kad niekada nežinai kaip šį kartą Dievas klaidas, blogį, nuvylimus ir nusivylimus panaudos ir pavers gėriu ar palaiminimais.
Kiekvieną kartą negaliu atsistebėti, bet Jis tai padaro. Vis labiau atpažįstu tą saldų Malonės skonį. Kai Viešpats per Šventąją Dvasią atleidžia, kai Jis nuramina, kai paguodžia. Po didžiausio chaoso, sumaišties, griūties, kritimo ateina nuostabus paguodos ir arūpinimo metas. Esi atvestas į naujas Meilės aukštumas.
Todėl, kai būna sunku, taip labai nebebijau, nes žinau, kad Gelbėtojas ne už kalnų. Ir ateina Jis savo laiku. Per vėlu niekada nebūna.
Po penktadienio, kai Jėzus buvo nukryžiuotas, atėjo nuostabus prisikėlimo rytas – sekmadienis.
Todėl ir mes turime tiesiog tikėjimu išgyventi savo penktadienius, kad numirtume sau, savo ego, savimeilei, savigailai. Kad Viešpats iš savo Malonės galėtų prikelti nuostabia Šventosios Dvasios jėga naujam Gyvenimui ir naujai Vilčiai.
Nes „Joje apsireiškia Dievo teisumas iš tikėjimo į tikėjimą, kaip parašyta:
Teisusis gyvens tikėjimu.“ (Romiečiams 1, 17)

Tikinčio mokytojo mintys…