Norėčiau, kaip rasa atsirasti Tik saulei atsikėlus, Tada nepažinčiau Nei skausmo nei klajonių, Būčiau dienos kūrinys, Kuris atsiranda tik Vieną kartą gyvenime. Kaip paukštis skraidyti Vėjui nurimus, Kuris laksto po pievas Aguonų priskynęs. Kaip sliekas šlaužti Į nežinomybės šalį, Kuris apie tą šalį, Nieko nežino. Norėčiau, kaip saulė Keltis ir leistis Kada panorėjus Švaistyti spindulius Į bekraštes šalis. Jeigu nors vienas Vaikas pagautų jos Mažytį spindulėlį… Tada aš nenorėčiau Tapti rasa.
Vaivorykštės tako gimnazija Posts
Dangus toks mėlynas, Ar pagalvojai: – Kodėl? Jis niaukiasi, banguoja, Liūdi arba leidžia džiaugtis saule. Jis kaip žmogus Rodo savo jausmus. Kai tau bloga, tu užsidarai O jis niaukiasi, Kai tave įžeidžia – tu liūdi, gal net ir verki Mėlynakis tiesiog paleidžia savo ašaras, Bet kai tau diena nuostabi, tu tiesiog pasiunti Baltapūkis tiesiog užleidžia savo vietą saulei. Gal jau pradėjai suprasti, kodėl dangus mėlynas? Aš žinau, kad, Niekas negali to suprasti, Gal migla padeda savo skarą? Gal nuo vandenynų…
Aš be tavęs kaip jūra be bangų, Aš be tavęs kaip paukštis be sparnų, Aš be tavęs niekas… Tu tokia, tu tokia maža, tu tokia jautri, bet kad ir kokia bebūtum vis tiek viena esi man.
Gražu, kai vakaras ateina, sužimba žvaigždės danguje, bet dar gražiau,kai meilė gimsta dviejų jaunuolių širdyse…
Kaip gera žiūrėti į dangų, Kai jame nėra jokių minčių. Kaip gera žiūrėti į dangų, Kai sieloje šalta, ramu… Kaip gera kvėpuot mėnesiena, Eiti pakraščiu gatvės kartu. Kaip gera kvėpuot menesiena Ir žinot, kad viena man tu… Kaip gera mokėti mylėti, Nes meilę sukurti gali padėti tik tu. Kaip gera mokėti mylėti Tikėt abipusiu mūsų jausmu…